70-ųjų Nobelio chemijos premijos
3 geriausi pagal 12 žmonių balsus: Luisas Federico Leloiras · Christianas B. Anfinsenas · Gerhardas Herzbergas. (Atnaujinta 2020-08-20.)
Visi Nobelio chemijos premijos laureatai 1970–1979 m., su metais ir oficialia Nobelio fondo motyvacija. Kuris atradimas, jūsų nuomone, yra svarbiausias?
Automatiškai išversta (originalas Español k.). Žiūrėti originalą
Populiariausi 15
-
1
Luisas Federico Leloiras
1970. Už sacharidų nukleotidų atradimą ir jų vaidmenį angliavandenių biosintezėje.
-
2
Christianas B. Anfinsenas
1972. Už darbą su ribonukleaze, ypač kalbant apie ryšį tarp aminorūgščių sekos ir biologiškai aktyvios konformacijos.
-
3
Gerhardas Herzbergas
1971. Už indėlį į molekulių, ypač laisvųjų radikalų, elektroninės struktūros ir geometrijos žinias.
-
4
Stanfordas Moore'as
1972. Už indėlį į ribonukleazės molekulės aktyvaus centro cheminės struktūros ir katalizinio aktyvumo ryšio supratimą.
-
5
Ernstas Otto Fischeris
1973 m. Už jo novatorišką darbą, atliktą savarankiškai, organinių metalų, vadinamų „sumuštinių“ junginiais, chemijoje.
-
6
Herbertas C. Brownas
1979. Dėl junginių, kurių sudėtyje yra atitinkamai boro ir fosforo, kaip svarbių organinės sintezės medžiagų, panaudojimo plėtrai.
-
7
Williamas Howardas Steinas
1972. Už indėlį į ribonukleazės molekulės aktyvaus centro cheminės struktūros ir katalizinio aktyvumo ryšio supratimą.
-
8
Džofris Vilkinsonas
1973 m. Už jo novatorišką darbą, atliktą savarankiškai, organinių metalų, vadinamų „sumuštinių“ junginiais, chemijoje.
-
9
Paulius Flory
1974. Už jo teorinį ir eksperimentinį darbą, pagrindinį makromolekulių fizikinės chemijos srityje.
-
10
Vladimiras Prelogas
1975. Už organinių molekulių chiralumo ir jų reakcijų tyrimus.
-
11
Ilja Prigoginas
1977. Už indėlį į nepusiausvyros termodinamiką, ypač išsklaidančių struktūrų teoriją.
-
12
Piteris D. Mitchellas
1978. Už indėlį į biologinės energijos perdavimo supratimą formuojant chemiosmotinę teoriją.
-
13
Georgas Wittigas
1979. Dėl junginių, kurių sudėtyje yra atitinkamai boro ir fosforo, kaip svarbių organinės sintezės medžiagų, panaudojimo plėtrai.
-
14
Džonas Kornfortas
1975. Už darbą apie fermentiškai katalizuojamų reakcijų stereochemiją.
-
15
Williamas Lipscombas
1976. Už boranų sandaros studijas, kurios padeda suprasti su cheminiu ryšiu susijusias problemas.
Kaip išdėstytas šis reitingas? Pagal žmonių balsus: kiekvienas ▲ prideda po tašką ir kiekvienas ▼ atima po vieną. Kiekvienas gali balsuoti ir pridėti, ko trūksta.
Ar kažko trūksta?
Komentarai (1)
Prisijunkite norėdami komentuoti
Leloir, orgullo argentino.