Pereiti prie turinio
even.best
🔬 Mokslininkai

Visi 2020–2025 m. Nobelio fizikos premijos laureatai

3 geriausi pagal 76 žmonių balsus: Rogeris Penrose'as (2020 m.) · Andrea Ghez (2020 m.) · Klausas Hasselmannas (2021 m.). (Atnaujinta 2026-02-01.)

Nuo juodųjų skylių ir klimato modelių iki kvantinio įsipainiojimo, atosekundžių impulsų, neuronų tinklų ir kvantinių efektų elektros grandinėse: 17 mokslininkų, kurie 2020-aisiais gavo Nobelio fizikos premiją, Karališkosios mokslų akademijos pagrindimu. Tarp jų yra Anne L'Huillier iš Lundo universiteto, 2023 m.

Emil Larsson · · 17 elementai · 76 balsai · 0 komentarai

Automatiškai išversta (originalas Svenska k.). Žiūrėti originalą

Populiariausi 17

  1. 1

    Rogeris Penrose'as (2020 m.)

    JK. 2020 m. Nobelio fizikos premija už atradimą, kad juodųjų skylių susidarymas yra patikima bendrojo reliatyvumo prognozė (Penrose) ir už supermasyvaus kompaktiško objekto atradimą Paukščių Tako centre (Genzelis ir Ghezas).

    ▲ 9 ▼ 0

    9
  2. 2

    Andrea Ghez (2020 m.)

    JAV. 2020 m. Nobelio fizikos premija už atradimą, kad juodųjų skylių susidarymas yra patikima bendrojo reliatyvumo prognozė (Penrose) ir už supermasyvaus kompaktiško objekto atradimą Paukščių Tako centre (Genzelis ir Ghezas). Ketvirta moteris, gavusi fizikos prizą.

    ▲ 6 ▼ 0

    6
  3. 3

    Klausas Hasselmannas (2021 m.)

    Vokietija. 2021 m. Nobelio fizikos premija už novatorišką indėlį į mūsų supratimą apie sudėtingas fizines sistemas, įskaitant Žemės klimatą (Manabe ir Hasselmann) ir sutrikimo bei svyravimų sąveiką (Paryžius).

    ▲ 6 ▼ 0

    6
  4. 4

    Alaino aspektas (2022 m.)

    Prancūzija. 2022 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentus su įsipainiojusiais fotonais, kurie įrodė Bello nelygybės sulaužymą ir atvėrė kelią kvantinės informacijos mokslui.

    ▲ 6 ▼ 0

    6
  5. 5

    Reinhardas Genzelis (2020 m.)

    Vokietija. 2020 m. Nobelio fizikos premija už atradimą, kad juodųjų skylių susidarymas yra patikima bendrojo reliatyvumo prognozė (Penrose) ir už supermasyvaus kompaktiško objekto atradimą Paukščių Tako centre (Genzelis ir Ghezas).

    ▲ 6 ▼ 1

    5
  6. 6

    Giorgio Parisi (2021 m.)

    Italija. 2021 m. Nobelio fizikos premija už novatorišką indėlį į mūsų supratimą apie sudėtingas fizines sistemas, įskaitant Žemės klimatą (Manabe ir Hasselmann) ir sutrikimo bei svyravimų sąveiką (Paryžius).

    ▲ 6 ▼ 1

    5
  7. 7

    Antonas Zeilingeris (2022 m.)

    Austrija. 2022 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentus su įsipainiojusiais fotonais, kurie įrodė Bello nelygybės sulaužymą ir atvėrė kelią kvantinės informacijos mokslui.

    ▲ 4 ▼ 0

    4
  8. 8

    Johnas Klauseris (2022 m.)

    JAV. 2022 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentus su įsipainiojusiais fotonais, kurie įrodė Bello nelygybės sulaužymą ir atvėrė kelią kvantinės informacijos mokslui.

    ▲ 3 ▼ 0

    3
  9. 9

    Ferencas Krauszas (2023 m.)

    Vengrija/Austrija. 2023 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentinius metodus, generuojančius atosekundinius šviesos impulsus, skirtus elektronų dinamikai medžiagoje tirti.

    ▲ 3 ▼ 0

    3
  10. 10

    Anne L'Huillier (2023 m.)

    Prancūzija/Švedija. 2023 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentinius metodus, generuojančius atosekundinius šviesos impulsus, skirtus elektronų dinamikai medžiagoje tirti. Lundo universiteto profesorius; penkta moteris, gavusi fizikos premiją.

    ▲ 3 ▼ 0

    3
  11. 11

    Geoffrey Hintonas (2024 m.)

    Kanada/Didžioji Britanija. 2024 m. Nobelio fizikos premija už esminius atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Dažnai vadinamas AI krikštatėviu.

    ▲ 3 ▼ 1

    2
  12. 12

    „Syukuro Manabe“ (2021 m.)

    Japonija/JAV. 2021 m. Nobelio fizikos premija už novatorišką indėlį į mūsų supratimą apie sudėtingas fizines sistemas, įskaitant Žemės klimatą (Manabe ir Hasselmann) ir sutrikimo bei svyravimų sąveiką (Paryžius).

    ▲ 2 ▼ 1

    1
  13. 13

    Pierre'as Agostini (2023 m.)

    Prancūzija/JAV. 2023 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentinius metodus, generuojančius atosekundinius šviesos impulsus, skirtus elektronų dinamikai medžiagoje tirti.

    ▲ 2 ▼ 1

    1
  14. 14

    Johnas M. Martinis (2025)

    JAV. 2025 m. Nobelio fizikos premija už makroskopinio kvantinio mechaninio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą.

    ▲ 1 ▼ 1

    0
  15. 15

    Johnas Clarke'as (2025 m.)

    JK/JAV. 2025 m. Nobelio fizikos premija už makroskopinio kvantinio mechaninio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą.

    ▲ 1 ▼ 2

    −1
  16. 16

    Michelis H. Devoretas (2025 m.)

    Prancūzija/JAV. 2025 m. Nobelio fizikos premija už makroskopinio kvantinio mechaninio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą.

    ▲ 1 ▼ 2

    −1
  17. 17

    Johnas Hopfieldas (2024 m.)

    JAV. 2024 m. Nobelio fizikos premija už esminius atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuroninius tinklus.

    ▲ 1 ▼ 3

    −2

Kaip išdėstytas šis reitingas? Pagal žmonių balsus: kiekvienas ▲ prideda po tašką ir kiekvienas ▼ atima po vieną. Kiekvienas gali balsuoti ir pridėti, ko trūksta.

Ar kažko trūksta?

Prisijunkite, kad pridėtumėte elementą

Komentarai (0)

Prisijunkite norėdami komentuoti

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Daugiau tokių reitingų